Pasakyti kažką, ir po to gailėtis? Ar nieko
nepasakyti ir
gailėtis? Spėju, kad svarbiausi dalykai yra tie,
kuriuos sunkiausia
pasakyti. Nebijok pasakyti kažkam, kad myli juos.
Jei tai padarysi,
jie gali sudaužyti tavo širdį.. jei ne, tu gali
sudaužyti jų...
Ar kada nors nusprendei netapti pora, nes taip
bijojai netekti to,
ką jau turi su tuo žmogumi? Tavo širdis
nusprendžia ką ji mėgsta,
o ko ne.. Savo širdžiai neįsakysi ką daryti. Ji
daro tai pati
savaime... kai to mažiausiai tikiesi, arba netgi kai
Tu to nenori.
Ar kada nors norėjai mylėti kažką visa savo
širdimi, bet tas
žmogus bijojo per daug tau leisti? Per daug mūsų
liekame užsidarę
tarp savo sienų, nes bijome rūpintis per daug dėl
baimes, kad kitas
žmogus nesirūpina tiek daug, o galbūt net iš viso.
Ar kada nors
užgniaužei savo jausmus kažkam, nes Tavo baimė
būti atmestam buvo
per didelė, kad susitvardytum? Mes meluojame, kai mes
bijome...
bijome to, ko nežinome... Bijome, ką pagalvos kiti.
Bijome, kas bus
sužinota apie mus. Bet kas kart kai mes sumeluojame,
mūsų baimė
dalykui, dėl kurio nerimaujame tik sustiprėja.
Gyvenimas yra viena
rizika ir reikalauja pasiryžti šuoliams. Nebūk toks
žmogus, kuris
visa laiką atsisuka į praeitį ir galvoja, ką būtų
padaręs ar ką
galėjo padaryti. Ką tu darytum, jei kaskart kai
įsimylint tau reikėtų
ištarti sudie? Ką darytum, jei kaskart, kai norėtum
kažko, jis
niekada nebūtų su tavim? Ką darytum, jei tavo
geriausias draugas
mirtu rytoj ir tu niekada negautum galimybės
atskleisti jam kaip
jautiesi (netgi jei tai būtų pasakymas, kad jis tau
daugiau
neberūpi). Ką darytum, jei mylėtum kažką stipriau
nei kažkada ir
negalėtum jo gauti? Ką darytum jei niekada negautum
progos pasakyti,
jog visa savo šeima laikai draugais ir žinai, jog
jie žino, kad
juos myli? Žmonės gyvena, bet žmonės miršta. Ir
aš noriu tau
pasakyti, kad TU esi DRAUGAS. Jei mirtum rytoj
(neduok Dieve), tu
būtum mano širdyje. Ar aš būčiau tavojoje?
Galima būti
geriausiais draugais vienais metais, neblogais
bičiuliais
sekančiais metais, nedažnai bendrauti kitais, ir
visai nenorėti
bendrauti dar kitais metais. Tad aš tik norėjau
pasakyti, netgi jei
aš daugiau niekada nešnekėsiu su tavimi savo
gyvenime, tu man
ypatingas žmogus ir tu pakeitei mano gyvenimą. Aš
gerbsiu tave,
žavėsiuosi tavimi ir visa širdimi tave branginsiu.
Atsimink,
kiekvienam
reikia draugo. Gal kažkurią dieną tau atrodys, lyg
neturėtum NEI
VIENO DRAUGO apskritai, tiesiog prisimink šį laišką
ir nusiramink
žinodamas, kad kažkam kažkur tu rūpi ir... visada
rūpėsi...