istorija....

Pažinojau labai įskaudintą merginą,jos mintys buvo tik piktos ir ji labai pyko ant ją palikusio vaikino kurį ji labai mylėjo.Ji rašė dienoraštį.Štai kelios jo ištraukos,kad sužinotumėte kokį skausmą ji kadais patyrė.
Trečiadienis 2001 05 26
Vakar Martinas mane paliko...O priežastis buvo tokia kokios tikrai nesitikėjau."Vasara naujų meilių ir romanų metas.Manau mums reikėtų išsiskirti,nes man reikia laisvės mano naujoms merginoms.Niekada nežiūrėjau į tave rimtai,niekada kaip tu negalvojau,kad tu mano gyvenimo dalis ar panašiai.Todėl palieku tave.Čiou mažute" tai pasakęs paliko mane vieną stovėti gegužės naktį po medžiu.Galvojau jis pajuokavo...Tačiau tai nebuvo panašu į juokus.Jis visada kalbėdavo rimtai ir be priežasties burnos neaušindavo.Galop teko viskuo patikėti ir nusiminusiai sliūkinti namo.
Ketvirtadienis 2001 05 27
Jaučiuosi siaubingai.Niekada nebuvau palikta ar "pamesta".Už ką man šitaip?Juk regis nieko neužmušiau,nieko neverčiau kentėti.Kodėl visada tokie dalykai užgriūna tuos kurie to nesitiki ir yra visai nekalti.Bent jau aš taip jaučiuosi :(
Penktadienis 2001 05 28
Pasiekiau ribą.Nebenoriu gyventi be jo...Jaučiuosi niekam nereikalinga.Jaučiu,kad po šito atvejo jausiuosi tarsi porceleninė lėlytė,be jausmų,lediniu veidu,nors ir labai graži.Jaučiuosi sužlugdyta...Jei taip ir toliau aš neištversiu ir pakelsiu prieš save ranką...
Šeštadienis 2001 05 29
...Kartais noriu pabėgti...Ištrūkti,išskristi...Tačiau mano rankos surištos,o sparnai pakirpti...Nenoriu daugiau gyventi,nes žinau,kad daugiau niekad nebeįstengsiu svajoti,mylėti ir būti mylimai.Tai ne man.Nudegiau ir gana...Nenoriu daugiau nudegti,svajoti apie tai ko nėra, ir kentėti,kentėti,kentėti,kentėti,kentėti...Neištikimybės neiškęsčiau dar kart.Nusižudyčiau kaip gulbė netekusi savo vyro.NEKENČIU GYVENIMO,skausmo kurį dabar patyriu.Aš KENČIU...O didelė kančia gali kelti grėsmę.Kai kurie mano,jog kentėjęs žmogus tampa geresnis,bet dažniausiai būna atvirkščiai.Iš tikrųjų būna,kad nuo kančios žmonės įgauna proto, o ne gebėjimą kitą kartą mažiau kentėti.
Sekmadienis 2001 05 30
Daugiau nebeištversiu...Tiesiog nebegaliu.Kančios ne man.Kai einu mieste kieviena vieta man primena JĮ,jaučiu kaip senka pasipriešinimo jėgos...savižudybei...
Antradienis 2001 12 23
Ilgai nerašiau,nes tik dabar atsibudau iš komos...Taip aš bandžiau žudytis... bet ot velniava man nepavyko...Šokdama nuo tilto nepastebėjau,kad įšokau į laibą,tačiau galva buvo sutrenkta r mane ištiko koma ir tik vakar atsibudau.Žinau gal ir atrodo apsurdiškai, tačiau nebūčiau galėjusi šitiek mėnesių galvoti apie ką nors kitą išskyrus JĮ.Nors ir žiauriai skamba,bet koma buvo tarsi atostogos galvai nuo baisių minčių apie jį.Tai gi esu ne tik gydoma, bet ir užrašyta pas psichoteropeutą.Ir jis pasakė,kad man diagnozuota sunki depresija,kurią išgydyti labai sunku...Tai gi ruoškimės pasveikti,kad ir kaip sunku bebūtų...
Štai visa istorija apie nelaimingą meilę ir jos padarinius nusidriekusius iki pat depresijos gelmių...(istorija tikra)