Click Here For Hi5 Graphics
Taip lygiai lyja nuo didžiausių tavo norų
Prastai sugauto oro bučinio tyla
O mažos tavo paslaptys sulimpa mano ašaroj
Ir maudausi to skausmo vonioje
Prastai man sekasi išmokti tavo kalbą
Ir velniškai gerai tu pakimbi prie sienos
Kaip voras stebintis mane iš tolo, arba
Kaip indas į kurį subėga mano dienos
Taip vikriai ir artistiškai tu moki pasislėpti
Mažiausio plyšio rėkiančioj tyloj
Turiu tave nuvilti – aš vis vien mylėsiu
Tą žybsnį vasaros, kuris dar liko kaustančioj žiemoj
Turiu tave nuvilti – aš surasiu švarų lašą
Net jeigu teks išgert visas užnuodytas taures
Man reikia tos Tavęs, kuri mane mylėjo
Man reikia tavo neapykantą mylėti mokančio savęs
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą