True love never ends...

2008-07-14T07:44:00.000-07:00

Mylėti...

2008-07-13T06:15:00.000-07:00

Friends18.com For You Comments
Ką reiškia mylėti?Labai mylėti žmogų ir negalėti be jo gyventi...Tas žmogus atstoja gyvenimą.Jo prasmę ir skonį.Jei tikrai myli tą žmogų tu jį myli labiau už gyvenimą,už viską...Kad ir ką darydamas to žmogaus atspindį ir reikšmę jausi visur.Dieną naktį tik ir galvosi apie tą žmogų.Nei akimirkai net ir sapnuose negalėsi jo pamiršti.Kiekviena vieta, daina ar žodis primins jį.Būdama be jo galvoji tik apie kitą susitikimą su juo,Jį matai visur:telefone,kompiuterio ekrane,lango atspindy,veidrody.Bet yra ir blogoji šio jausmo pusė:tada kai kas nors jus išskiria nežinai ar vėl būsit kartu kaip kadais.Tada kai jauti skausmą.Jauti, kad gyveni.Tas skausmas drasko iš vidaus ir kiekvieną akimirką atrodo,kad vis mažiau lieka tavęs...Tu mintyse ir širdimi visada su juo...O jis su tavimi...Kai nesate kartu jūs beprotiškai kenčiat, bet ir kenkiat kitiems.Tie kurie yra jūsų draugai jiems liūdna matyti jūs abu tokius liūdnus,be noro gyventi ir kibirkštėlės akyse.Bet jums abiems tai nesvarbu...Jūs tik visą laiką galvojat vienas apie kitą ir kenčiat.Beprotiškai kenčiat.Rodos kančiai galo nėra.Norisi mirti,dingti,tiesiog neegzistuoti.Jūs abu jaučiatės tarsi viena siela 2-uose kūnuose.Amžiams susieti ir neatskiriami...Jūsų neišskirs niekas...Net mirtis...Nes MIRTIS MEILĖJE NEEGZISTUOJA...

(PARAŠIAU PATI)

Always listen to your heart....

2008-07-03T07:47:00.000-07:00

Friends18.com Love Comments

1- 2 iš ciklo 'meilės dainos'

2008-07-03T07:40:00.000-07:00

Friends18.com Love Comments
1.

Iš beribio dangaus
iš erdvės,
nukrito pirma ašara-
lietaus lašelis;
ir prasidėjo liūtis:
prausianti, valanti,
skaidrinanti.
sutvisko žaibai
ir griaustinis
griaudė,
O, O!,
griaudėjo!!!
lijo ir lijo,
žaibavo- elektrizavo.
žemėje:
aš- tu.
verkėm- juokiamės- prausėmės;
lakstėm- šokinėjom- tylėjom;
šypsojom- pykom- verkėm
su lietumi.

žaibolaidžiai mes,
meilės skaistybės- vulgarumo
žaibolaidžiai.
išgeriam visą-
kas siūloma,
duodam visą-
ką sugebam.
keista meilės elektra,
keista pilnatvė- tuštuma.
prisigėrę lietaus,
privalgę žaibų ir griaustinių,
giliai įsirausiam padais
į purvą,
išleidžiam šaknis,
susipinam šakom,
ir
mylim, mylimės, mylim..

2.

Ant aukšto amžinybės kalno,
apjuosto nežinojimo miškais,
krištoliniuose iliuzijų rūmuose,
jausdamas artėjantį galą,
pradėjau dalinti save.

nuo alkoholio drebančius pirštus
daviau valstiečiams ir girių atsiskyrėliams;
tepasikabina ant langų,
tepasikabina prie durų;-
nuo vėjo virpėdami
baidys piktas dvasias ir
gąsdins demonus,
turės paprasti žmonės
ir
šventieji
ramybę.

rankas- rodykles
įstatysiu į visatos laikrodį;
tesisuka visų nuostabai
rodydamos
neturintį pradžios nei
pabaigos
betikslį laiką.

kojas su visom pėdom
paleisiu į pasaulį šokt.
trepsės jos į ritmą neskambančios
muzikos,
per kaimus- miestus- kalnus-
lygumas- kelius ir
pievas,
linksmins visus-
bus lengviau gyvent ir mirt.

pilvą atiduosiu laisvės armijoms-
tepasidaro didelį didelį būgną,
teskamba būgnas lyg griaustinis,
kai didingi besišypsantys nematomi
kariai
žygiuos-
neš laisvę, taiką, prakeiksmus ir
juoką.

galvą įsodinsiu išminčiaus
bambukų jaunuolyne.
kai kontempliuos jis
aukščiausias amžinas tiesas,
kai sakys žodį
savo mokiniams ir pasekėjams,
galva ta,
skalaujama lietaus- džiovinama saulės,
spinduliuos,
spinduliuos skaidrindama mintį-
blaivindama žodį.

iš žarnų nupinsiu vaivorykštę,
pakabinsiu danguje visam,
kiekvienas keldamasis ar
gulti eidamas,
sakys:
'dar viena puiki diena prasidėjo-
dar viena puiki diena pasibaigė-
ligi rytojaus. '

o savo karštą širdį
įdėsiu tau į lovą, kad
šaltais ilgai gūdžiais žiemos vakarais,
nykiomis naktimis,
šildytų tave
bučiuodama tavo
pėdas.
2005-10-23

Meilė chemijai(arba meilė raukšlai)

2008-07-03T07:37:00.000-07:00

Glitter Graphics - Topglittergraphics
Aš redukuoju savo meilę tau
Lig paskutinės elektronų dozės,
Aš dėl tavęs daug krūvio netekau –
Tikiuosi, kad ir tu man redukuosies.

Laboratorijoje sutikau
Dailiausią chemijos pasaulio mūzą!
Galbūt ir aš šiek tiek tau patikau –
Svajoti nedrįsau, kad man taip būsią.

Aš meilės negaliu savy talpint,
Šio jausmo neišreikši molių kiekiu.
Tvarkingus plaukus noriu tau išpint,
Tavos širdies bet kokia kaina siekiu.

Neversk manęs ilgai tave verbuot,
Energijos dėl tikslo daug prarasiu.
Liks jos tiktai aistringai pabučiuot
Tave, kol naują eliksyrą rasi…

Kas yra neapykanta?

2008-07-03T07:35:00.000-07:00

Neapykanta=Meilė+Pyktis

Nuo neapykantos iki meilės tik vienas žingsnis....(o gal atvirkščiai?)

2008-07-03T07:32:00.000-07:00

Glitter Graphics - Topglittergraphics
Ne, ne! Tik ne tai...
Tu vėl atėjai!
Prašau...
Išeik!
Užmiršk mane, nebegaliu daugiau...
Nei matyti, nei jausti!
Nei buti šalia... Man sunku!
Turiu pabūti viena. Nors kartelį!
Aš dar nepamiršau, o tu?
Štai, vėl atėjai!
Nekankink manęs, išeik!
Labai prašau...
Tu pažiūrėk! Pažiūrėk, ką padarei...
Man skaudu ir aš verkiu...
Nebegaliu daugiau priešintis...
Tu vėl nugalėjai, tavo viršus!

Apie meilę galima kalbėti gražiai...

2008-07-03T07:30:00.000-07:00

Glitter Graphics - Topglittergraphics
Užsimerkiu ir matau mėlynus mėlynus lubinus, o kvepia kažkodėl vanile. Saulutė ritinėjasi ant mano patinusių akių. Mano akys didelės ir apvalios, tokios žydros, kaip mano kaimynas, gyvenantis už poros šimtų metrų. Rytas dar tik aušta, o aš jau sėdžiu ant svyruoklio gluosnio. Gluosnis vienas, bet ne vienišas. Tolumoje upė. Šiąnakt vėl negrįžau namo, mėgstu varyti tėvus iš proto. Man - šešeri. Visada čia, lubinų pievoje braidau, kai norisi juoktis, o kartais verkti.

Vaikystė. Mano suknelė šnara, juodi taškeliai nerimąstingai šoka žalioje it pieva medžiagoje. Nuo vakar vakaro pasipuošusi mėlynu kaspinu, kad prie lubinų derėčiau, geriuosi tuo nepaprastu vaizdu ir kvapu. Visada galvoju, kad geriausias būdas tobulinti save – tylėti. O ypač gamtoje tą padaryti lengva. Man dar tik ketveri, o aš jau sėdžiu tobulumo viršūnėje (gluosnyje). Ir niekada netikėsiu tais, kurie man ateityje sakys, kad tai netobula...

Jeigu nereikėtų valgyti, turbūt visai negrįžčiau namo. Ak, kaip norėčiau pasisotinti vaizdu, tada man niekada niekada nereiktų išlipti iš tobulumo. Neįsivaizduoju, kaip galima nedievinti gamtos, kaip galima atsisakyti tokios harmonijos? Gal tam reikia suaugti? O aš jau didelė? Man šešeri...

Ir tą vakarą. Vienintelį iš eilinių vakarų aš pamačiau jį. Mano smegenys davėsi lengvai kutenamos to naujo, dar nepatirto jausmo. Tas jausmas geras, galbūt todėl, kad naujas? Jis priėjo prie manęs ir paklausė:

- Ką tu veiki?
Nusišypsojau ir atsakiau:
- Gyvenu netoliese.
Berniukas entuziastingai šypsojosi ir tuomet labai energingai ėmė šūkčioti:
- Kaip nuostabu! Kaip įdomu! Labai įdomu!
Aš šypsojausi, berniukas toliau džiūgavo.

Suglumau ir įlipau į gluosnį. Jis nubėgo. Vis iš naujo pergalvojau situaciją, bandžiau surasti teisingą atsakymą į jo paprastą klausimą. Sunku. Nebegelbsti net gamta. Užmiršau, kad tikiu debesėlio šviesa. Galvoje tik jis... Ir tas kvailas jausmas, kuris plinta.

Lubinai. Gražūs lubinai. Labai gražūs. Mėlyni, kaip padangė. Įsimylėjau. Berniukas vardu Kasparas.

Rodos, kad augu gluosnyje. Vaizdas nesikeičia. Keičiasi tai, kad aš jau nebe viena. Jau visa amžinybė, kaip mes kartu. O lubinai vis tie patys. Ir kvepia taip pat – vanile. Mums kartais atrodo, kad galime užsiauginti sparnus ir nuskristi. Gamta įkvepia. Mūsų tvirtovė neįveikiama. Niekada šioje pievoje nemačiau daugiau žmonių nei du.

Žiogai smarkiai groja. Nepamenu žodžio, nusakančio tai ką jie daro. Užsimerkt nesunku.

Būdama 20-ies ir vėliau. Kas vakarą matysiu susivėlusį septynmetį Kasparą... ir visose savo miniatiūrose (žurnalistikos studentai juk rašo miniatiūras?) naudosiu tą patį motyvą – mėlynus mėlynus lubinus ir septynmetį šlapiais marškiniais, kurie kvepia vanile.

O Kasparas, o jis studijuos politikos mokslus Tarptautinių Santykių Institute ir pirmai progai pasitaikius išvažiuos dirbti į LT ambasadą Ispanijoje. Ispanijoje neauga lubinai. Ispanija nekvepia vanile. Paskutiniame laiške jis man parašys: „Aš atvažiuosiu pas tave – kodėl turėčiau bėgti nuo saulėtos dienos? “, bet taip ir neatvažiuos.

Gamta nei vienam nei kitam nebeturi didelės reikšmės. Mes net neprisiminsime vienas kito – juk tai buvo prieš 15-ka ir daugiau metų. Bet mes svajosime. Kvaila svajonė aplankys mus abu kas vakarą...

Ir mes niekada gyvenime daugiau nebesusitiksime.

Tiesa.

... ir nežinia kodėl, bet visada visiems užrašinėsiu atvirutes, kuriose pavaizduota arba vienas gluosnis, arba mėlyni mėlyni lubinai.

O gal?

Galbūt todėl, kad gluosnis jau senai bus nupjautas... ir lubinai jau čia nebeaugs.

Moralas:
Gamta nemylima miršta. Tuomet, kai mes jau nebepažinosime vienas kito, gamta nebepažinos mūsų. Jos gyvenimo tęstinumas baigsis paskutinio pasimatymo metu. Ji atsivers kažkam kitam, kas ją susiras, tik skirtingai nei mums. Viskas laikina. Lygiai taip, kaip ir laikinas žmogaus gyvenimas. Niekada nebebus tokių kaip mes. Niekada nebebus tokių lubinų, kurie kvepia vanile. Ak.

Mylėti galima amžinai.
Susiradau vieną, bet ne vienišą gluosnį. Juk galima pakartoti viską iš naujo, tik kitaip. Susilaužau smegenis ir pradedu jausti iš naujo.

Meilės apsakymas...

2008-07-03T07:21:00.000-07:00

Penktadienis visos mano draugės diskotekose, o aš sėdžiu apsikabinusi savo meškuti. Namie esu ne todėl, kad mama neišleido, ne šį kartą pati nenorėjau. Vargšas mano meškutis kenčia ir vėl baisu lietų iš mano akių. Jo visa balta galvytė šlapia nuo nesibaigiančiu ašarų iš mano akių. Žinau, kad tikriausiai tik jis vienas mane supras, todėl, kad tikrai žinau, jis niekam neišduos mano paslapčių, nors ir labai norėtu, to padaryti negalėtu. Visi jau seniai žino gražus berniukai myli gražias mergaites, o gražios mergaites gražius berniukus, tuo viskas ir pasakyta. O negražus visa gyvenama lieka vieni su savo vienatve. Gal ir gerai, juk neišgyvena meilės kančių, o visas savo mintis ir laiką gali skirti mokslams. Bent jau tai ilgą laiką laikiau šventa tiesa.
Šiandien ryte iškart kai atsibudau mama panešė žinią: „Važiuojame apsipirkti“ . Aišku aš nieko prieš neturiu vaikščioti po parduotuves, tik kažkodėl ši karta 5 valandų maratonas po parduotuves manęs nevyliojo. Juk šeštadienis visur bus milžiniškos eilės, būriai žmonių.
Vis tiek išsiruošėme į prekybos centrą. Parduotuvė po parduotuvės, persirengimo kabina po persirengimo kabinos ir taip jau gal valanda.
Išėjusios iš vienos parduotuvės, pastebėjome sena mamos draugę, aišku mama nieko nelaukusi nuėjo pas savo draugę, o aš nuskubėjau ant netoli esančio suoliuko, juk žinojau, kad jos kalbėsis mažiausiai pora valandų. Atsisėdusi ant suoliuko, susikroviau pirkinius ir jau ruošiausi iš kišenės išsitraukti mobilųjį telefoną, tik pastebėjau, kad jo nėra, o siaube nejaugi jį pamečiau? Prisiminiau jis juk mamos rankinuke, nes kai matavausi kelnes, mamai padaviau, kad pasaugotu. Net lengviau pasidarė, tai prisiminus. Bet geriau neisiu jo atsiimti, nes vėliau ir aš turėsiu klausytis „Kokia tu didelė. Kaip sekasi mokykloje? “ ir panašiai... Geriau ramiai pasėdėsiu ir palauksiu, kol mama grįš, o tada ir vėl tesim maratoną po parduotuves. Iš pirkinių maišo išsitraukiau kažkokį lankstinuką ir ėmiau į jį įdėmiai žiūrėti, kol užuodžiau skanius vyriškus kvepalus, pakėlusi akis pamačiau gražu, aukšta, žaliaaki vaikiną. Jis prisėdo šalia manęs. Tikriausiai kitur nebuvo vietos pamaniau. Stop jis į mane žiūri? Ne, ne į mane, tikriausiai kur nors netoliese sėdi graži, šviesiu plaukų mergina (juk tokios, tokiems patinka). Apsidairiau, bet kaip bebūtu keista niekur tokios merginos nesimatė, tai tada jis žiūri į mane. Ne, to juk negali būti. Ta nejauki tyla tęsiasi jau visą amžinybę, ar čia man tik taip atrodo? Štai jo lūpos veriasi turbūt, kažką pasakys. „Sveika“ gražiu balsu tarė jis. „Sveikas“-užriaumojau kaip liūtas, o siaube kokia gėda, nors prasmek skradžiai į žemę. „Man labai skauda gerkle“-greitai pasakau, kad vėliau nepagalvotu, kad taip visada šneku, bet šį kartą švelniu ir gana plonu balseliu, kaip man yra įprasta kalbėti. O jis nusišypsojęs „Užjaučiu, dėl gerklės skausmo, o
gal galėčiau sužinoti tavo vardą ir telefono numerį? Atsiprašau, dėl skubėjimo, bet labai noriu sužinoti, nes bijau, kad kas nors atsitiks ir aš nebesužinosiu“ . Kai tik pasakiau mama baigė kalbėti, todėl norėdama išvengti klausymų nuskubėjau pas ją.
Nieko nesitikėjau iš jo, o grįžusi iš prekybos centro apie jį net užmiršau. Tik gavusi jo žinutę prisiminiau, juk tai neįtikėtina Danielius (taip prisistatė) man rašo ir dar kviečia eiti rytoj į kiną.
Tikriausiai man jau smegenėlės suminkštėjo, nes aš sutikau.
Visą naktį nemiegojau, vis galvojau kokios iš tikrųjų jo mintys, ar jis nerezga, kokio pikto plano, kaip ką nors man padaryti, bet jis neatrodė toks, juk jie visi neatrodo. Ne šįkart pasitikėsiu juo, bet jo numerį paliksiu draugei, abonentinė kortelė, negalės išmesti.
Rytas lygi išėjimo liko tik dešimt minučių, o aš dar nežinau ką užsidėti, juk man tai nebūdinga, seniau dėdavausi kas po ranka papuldavo, o dabar stoviu prieš veidrodį ir žiūriu į save. O jau vėluoju, išbėgau iš namų. Jis jau laukė.
Danielius man padovanojo raudona rožę, kaip miela, seniau maniau, kad tokiu vaikinų mano mieste jau nebėra, juk visiems rupi kiti dalykai.
Beveik visa filmą kalbėjomės, suradome daug bendro savyje, o filmo pabaigoje, kai pagrindiniai filmo herojai bučiavosi jis mane pabučiavo, širdį užliejo toks keistas jausmas. Jis man pasakė, kad iš pirmo žvilgsnio mane pamilo. Po filmo palydėjo mane namo.
Juk tai nuostabu. Susitikome dar daug kartu.
O dabar aš verkiu ir nežinau kodėl, tikriausiai iš laimės, juk dabar aš žinau, yra žmogus kuris mane tikrai myli ir jam nesvarbu, kad yra daug gražesniu už mane, o galėjo draugauti su, bet kuria, o išsirinko mane.
Ir galbūt dabar nuskambės kvailai, bet aš žinau, kad tikrai meilei super gražuoliu nereikia, reikia tik dviejų tyru širdžių.

Meilės forma...

2008-07-03T07:18:00.000-07:00

Click Here For Hi5 Graphics

Taip lygiai lyja nuo didžiausių tavo norų
Prastai sugauto oro bučinio tyla
O mažos tavo paslaptys sulimpa mano ašaroj
Ir maudausi to skausmo vonioje

Prastai man sekasi išmokti tavo kalbą
Ir velniškai gerai tu pakimbi prie sienos
Kaip voras stebintis mane iš tolo, arba
Kaip indas į kurį subėga mano dienos

Taip vikriai ir artistiškai tu moki pasislėpti
Mažiausio plyšio rėkiančioj tyloj
Turiu tave nuvilti – aš vis vien mylėsiu
Tą žybsnį vasaros, kuris dar liko kaustančioj žiemoj

Turiu tave nuvilti – aš surasiu švarų lašą
Net jeigu teks išgert visas užnuodytas taures
Man reikia tos Tavęs, kuri mane mylėjo
Man reikia tavo neapykantą mylėti mokančio savęs

meilės receptas....(skanaus)

2008-07-03T07:11:00.000-07:00

Click Here For Hi5 Graphics

Meilė susideda iš:
*2-jų žmonių viena siela
*Susižavėjimo
*Patiklumo
*Gebėjimo reikšti jausmus(Komplimentai,dovanas ir t.t.)
*Neparastai ilgo liežuvio(išreikšti kaip tu myli)
*Pakantumo
*Supratingumo
*Paramos
*Pagalbos vienas kitam
*Mokėjimo sužadinti reikalingumo jausmą...................

(vėl parašiau aš jei kas komentuokit)

Ar kada nors...?

2008-07-03T07:06:00.000-07:00

Ar esi patyręs meilę?
Žinok tai jausmas nuostabus.
Tačiau jis suteikia daug skausmo
Ir begalę bemiegių naktų...

Ar kada nors matei tu meilę?
Kiekvienam ji savaip graži.

Ar kada nors bučiavai tu meilę?
Žinok ji labai saldi...

Ar kada nors...?(gal ir nevykęs,bet parašiau pati jeigu ką komentuokit)

Meilės trikampis...

2008-07-03T07:00:00.000-07:00

Click Here For Hi5 Graphics

Nekantriai, sukandusi dantis,
Bandai išspręst sunkią lygtį
Su trim nežinomaisiais.
Ir negali suprast,
Kuris labiau Tau tinka -
Ygriką, ar Zetą
Vertėtų pasirinkt.
Šis meilės trikampis
Tave kamuoja,
Giliam likimo uždaviny,
Nepadeda ir širdis jo išspręsti -
Per sunku jai tokiam sukūry...

Meilės kalba...

2008-07-03T06:57:00.000-07:00

Click Here For Hi5 Graphics

Vi estos mi vida -
Aš vakar išgirdau
Ir kojos net nutirpo,
Kai aš tą supratau...

Vi estas bela, bona -
Tik tuos žodžius žinau...
Jis švelniai nusišypso
Ir ištaria -
Palauk...

Širdis tiesiog sustingo
Iš laimės apmiriau.
Neveltui daug kas sako
Ir aš pati žinau,
Kad meilei jokios kalbos
Negali pamaišyt -
Nereikia tau mokėti
Rašyt ir net skaityt.
Jei nori tu mylėti -
Mylėk ir nesvarstyk!

Kaip ateina meilė...

2008-07-03T06:56:00.000-07:00

comments hi5
Ledinės rankos ant mano veido,
Karčios ašaros rieda jomis..
Ledinės rankos... Jos laiko – nepaleidžia!
Ir miršta iš lėto viltis...
Kai jau paskutinė vilties liepsnelė baigia gesti, ledinės rankos sušyla.
Tos ledinės rankos švelniai glosto mano plaukus...
Taip švelniai, kaip niekada niekas dar neglostė...
Aš jaučiu kaip rankos apkabina, o kažkieno balsas tyliai šnabžda:
- Tai meilė...

Meilė.....

2008-07-03T06:49:00.000-07:00

Kas yra meilė, turbūt niekas nepasakytų, arba tiesiog kiekvienas ją apibūdintų skirtingai. Meilė neapsakomas jausmas, kurį patiria visi, tačiau kartais ji būna labai skausminga, ir reikia kęsti skausmą širdyje... širdis gali sudužti i daug mažų šukių, kurių jau niekada gali nebesurinkti... bet... gal jas surinks kitas žmogus kuriam gali suskausti širdį pamačius kenčianti žmogų, jis jam padės vėl gyventi pilnaverti gyvenimą, suteiks džiaugsmą, širdis iš naujo pradės džiaugtis, o kas vėliau galima tik spėlioti...
Kas sakė kad meile negraži, ji graži, tik ji skausminga skaudžiai gelia, bet ir suteikia neapsakoma laime.... bet kas iš to.... dėl meiles nusižudo, išprotėja, bėga iš namų....
Meilę patiria visi- ir dideli ir maži. Tik visiems ji palieka skirtingus jausmus širdyje... Vaikystėje patiriame vaikišką meilę, pamildami klasioką žydromis akimis, tačiau po kelių metų iš to tik pasijuokiame... Paauglystėje pamilstame gerą draugą ir jaučiame jam neapsakomus jausmus. Puiku jei jis jaučia tą patį, tada meilė būna laiminga, ji suteikia džiaugsmą, vienas kito supratimą...
Patirti šį jausmą, manau, smalsu daugeliui, tačiau ką daryti jei žmogus yra ne toks kaip visi... nejau jam mylėti yra uždrausta? Jeigu žmogus kurčnebilys, nejau tokiam uždrausta mylėti. Jis taip pat turi širdį, turi jausmus, kai kurie mano kad tokie žmonės turėtų būti atskirti nuo visuomenės, bet kam to reikia...
Pasaulis pilnas visokių žmonių, ir tik visiškai neįgalūs žmonės negali turėti normalios šeimos, bet kalbama ne apie tai...
Meilė, kur ji gyvena, ar širdyje ar pačiuose mumyse. Ji gyvena ir ten ir ten, ji tik gimsta širdyje, ir išplinta po visą žmogų, o blogiausia, kad niekas dar nuo jos neišrado priešnuodžio. Dėl mylimo galime netekti sveiko proto, todėl nereikia pasiduoti jausmams, reikia dar mąstyti ir protu...
Gera turėti artimą žmogų šalia ir žinoti kad jis dabar priklauso tik tau, jausti jo šilumą, jo begalinę meilę. Gera kai jis tave supranta, tiesiog tave papildo, pakelia iki dangaus ir, atrodo, kad daugiau gyvenime nieko netrūksta, nes esame ir taip laimingi su tuo žmogumi, kurį labai branginame ir vertiname. Amžinai tai nesitęs, ir viena diena visas šis gražumas supliukš kaip muilo burbulas, ir iš padebesių nukrisime ant žemes. Mums skaudės, širdis suduš i šipulius ir savęs vis klausime: „kodėl?, už ką? „. Dažniausia po tokių įvykių būna sunku pasitikėti kitais, pasitikėti savomis jėgomis, atrodo kad visas pasaulis išslydo iš po kojų. Nereikia pasiduoti, reikia kovoti su savo skausmu ir stengtis gyventi iš naujo, tik jau be mylimo žmogaus, kuris atstojo visa pasaulį.
Širdžiai neįsakysime ką mylėti, o ko ne. Reikia pasikliauti daugiau protu ir nuojauta, nereikia stačia galva pulti i meilės pinkles. Nesvarbu, kad norime patirti tą jausmą, nesvarbu, kad esame dar vieni. Laimingi būna tik tie, kurie moka laimes sulaukti, kol ji pati ateis, o ne puola jos ieškoti patys, nežinia kur, nežinia su kuo...
Nežinau, kaip jūs apibūdintumėte meilę, bet aš galiu pasakyti taip: meilė- tai jausmas, kuris atsiranda širdyje, ir apsigyvena visame kūne, jos paliesti neįmanoma, ją galime tik pajausti savyje, ir iš kito žmogaus, kuris yra nuoširdus. Ji gali žmogų sugraužti, ir nepalikti nieko, bet sugeba iškelti taip aukštai, kaip niekas niekada nesugebėtų pakelti... ji trapi, kaip sniegas, gali ištirpti bet kada.
Jei mylime, mylėkime nuoširdžiai, o jei norime tik pažaisti, tai žaidžiame su ugnimi, ir galime patys skaudžiai nudegti. Meilė – ugnis, kuri sušildo, bet kartu ir nudegina, šildykimės po truputi, kad nereiktų nudegti.

Kliedesiai: sujunk meilės trikampio viršūnes...

2008-07-03T06:41:00.000-07:00

Myli?
Labai!
Ir aš: *
Kaip save.
O aš labiau.
Ne, aš labiau.
Man taip gera...
Žinau. Aš svaigstu.
Gera tirpt Tavo glėby
Paskęst Tavajam žvilgsny
Įsisiurbt į saldžias lūpas
Noriu amžinai būti vien Tavo
Ne, ne Tavo, noriu su Tavim būt
Liesk mane, glostyk mane, imk mane
Kad kiekvieną akimirką jausčiau Tave!
Kad susipynę kūnai nepajėgtų išsiskirt,
Susidraugavę sielos nebesijaustų vienišos
Kad uždegta širdis nušviestų tamsų gyvenimą
Ateik, laukiu, šilta čia, labai šilta ir drėgna
Jauku čia.. Aplink vien Tu. Tik Tu. Gera čia. Ach..
Laimė šalia. Pakylėtas smagumas. Džiaugsme mano..
Tikiuosi, niekad tai nepasikeis ir neapleis..
Kas kartą mėgausimės tuo pačiu. Taip pat..
O šitaip man jau nebeįdomu ir nuobodu..
Bet gera juk turėt kažką šalia savęs.
Tik ne tada, kai pavasaris ateina
Vilioja sijonai kiti, jie nauji
Nebūk toksai, nedrįsk taip..
Ar priežasčių kitkam yra?
Juk atsidaviau aš Tau..
Ar aš Tavęs prašiau?!
Nemaldavai, tačiau
Kodėl Tu taip?
Čia klausi?
Nemyli?
Dink!

Štai kokia būna meilė...

2008-07-03T06:22:00.000-07:00

Aš savanaudiškai pasiglemžiu tą neapsakomą jausmą sau. Net nežinau, ar tu jauti. Ne tau šypsausi, ne su tavim savo laime dalinuos. Tu – katalizatorius šnypščiančioj mano laimės reakcijoj. Meilės pažadinamų jausmų paletėj – nuo absoliučios euforijos iki žlugdančio nusivylimo. Aš renkuosi džiaugsmą širdyje, laimę akyse, kraujo tvinksėjimą skruostuose, drugelių plazdėjimą pilve, naivų laukimą, griaunančias abejones ir tai, kas nuolat siaučia tarp smegenų vingių.

Mylėt. Visa siela ir kiekviena kūno ląstele įsilieti į tą siautulingą srovę, nešančią nežinia kur. Atsiduoti tam nepažabojamam jausmui. Prarasti save ir atrasti iš naujo. Atsiriboti nuo laiko, skaičiuoti gyvenimą mylinčios širdies dūžiais. Ranka rankoj. Dvi susipynusios sielos. Du jauni, liepsnojantys kūnai. Viena nenugalima jėga. Aš ir tu. Mes.

Meilė ateina netikėtai ir mes jos laukiam. Ateina ir nustebina. Kaip audra su žaibais ir griaustiniu nušviečia visą padangę ugnies atšvaitais. O kartais sudegina. Meilė tiesiog ateina ir negali pasirinkti, ką mylėti. Gali pamilti visiškai kitokį žmogų, negu tikiesi. Tavo svajonių princas/princesė gali būti labiau panašus į varlę, nei į idealų partnerį. Sako, kad meilė akla. Stora gliti oda – menkutė kliūtis susižavėjus turtingu vidiniu pasauliu. Meilei nesvarbu fiziniai duomenys, intelekto koeficientas, religija, socialinė padėtis, rasė. Mylimąjį matai geresnį, nei jis yra iš tikrųjų. Ne tokį, kokį mato kiti, tokį, kokį nori matyti. Geresnį nei bet kuris kitas. Tinkamą. Artimą ir savą.

Meilė apsėda kaip liga. Nuo jos nepabėgsi. Ji sujaukia mintis ir giliai įsirėžia pasąmonėje, išveda iš proto. Kartais visiškai. Meilė svaigina kur kas labiau nei narkotikai. Priklausomybė garantuota, o meilės nenusipirksi, nepasiskolinsi ir nepavogsi. Įsimylėjėliai serga. Tampa naiviais ir lengviau pažeidžiamais. Valandų valandas praleidžia mąstydami apie savo jauseną, šimtąjį kartą bandydami įspėti mylimojo mintis. Jų didelės, viltingos mylinčios akys. Jų tyrais troškimais ir ateities laukimu pripildytos sielos. Jie patys gražiausi, nes laimingi.

Pirmoji, beprotiška, aistringa, nelaiminga ar amžina. Meilė yra. Meilė yra visur. Kiekvienas yra daugiau ar mažiau mylimas. Kiekvienas bent truputį myli. Kiekvienas nori mylėti ir kiekvienas gali būti mylimas. Turi mylėti pats save, kad galėtum pamilti kitą. Turi išmokti mylėti ir būti vertas meilės. Turi leistis būti mylimas. Meilė nesirenka nei vietos, nei laiko, nei aplinkybių. Ko gero, meilei visada tinkamas laikas. Ji ras vienišą širdį bet kur ir bet kada. Kada nors. Sako, kad meilei amžius nesvarbu. Ar tau penkiolika, ar šešiasdešimt septyneri – ji visada tokia pat ir kaskart vis kitokia. Meilė diktuoja savo taisykles, sąlygas. Diktatoriškai pasiglemžia visą tave, tavo laiką, užkariauja sielą. Meilė reikalauja ypatingos vietos tavo gyvenime. O tu ne vergiškai, bet savanoriškai atsiduodi jos valiai.

Įsimylėjus drugeliai sukasi pilve, keliai linksta, tarsi žemė prasmenga iš po kojų, kraujas plūsta į skruostus, širdis veržiasi ištrūkti iš jaunos krūtinės, burna išdžiūsta ir vietoj nuoširdžiausių meilės prisipažinimų pasigirsta nerišlus lemenimas. Meilei nereikia žodžių – mylinčios akys pasako viską. Žodžių reikia žmonėms. Reikia bent kiek apčiuopiamo fakto, meilės įrodymo.

Myliu. Turbūt aš tave myliu. Myliu?

Myli, kai jauti visa siela. Kai pojūčiai paaštrėja šimteriopai. Tada vienas žodis, vienas gestas yra geriau už dešimtis beletristiškų sakinių. Myli, kai akys šypsosi. Jam ir visam pasauliui. Kai užauga sparnai. Kai norisi apkabinti visą pasaulį. Kai jautiesi toks išbaigtas ir pilnas, kad siela veržiasi iš vidaus. Manaisi galįs kalnus nuversti. Mėnulį ir žvaigždes nuo dangaus aksomo nuraškyti.

Pasibaigusi meilė lieka gyva širdyje, atmintyje ir lūpose. Taip ji niekada nesibaigia. Sako, kad pirmoji meilė nerūdija. Kad ir po daugelio metų jausmas atgyja, sužydi iš naujo. Ji neišduoda, nesiskundžia ir nesako netiesos. Tikra meilė nugali visas kliūtis.

Visada esi šalia...

2008-07-03T03:05:00.000-07:00

comments hi5
Sidabru vėjas nubarstė dangų ir jame paliko žvaigždes, į kurias aš dabar žvelgiu viena.. Liūdesys užspaudė krutinę, nepratariau nei žodžio.. Mėgavausi sidabrinėmis žvaigždėmis danguje.. Šypsojais man iš viršaus tylia šypsena.. Žvelgiai į mane sidabrinėmis akimis.. Glamonėjai vėjo lūpomis karštomis.. Maudei vasaros lietuje.. Bet iš aukštai.. Mylėjai akimis.. Guodei jūros ošimu.. Džiovinai ašaras šiltu vėju.. Visada žinojau, kad esi šalia..

Apie meilę...

2008-07-03T02:52:00.000-07:00

glitter comments
Meilė dažnai kelia stiprią baimę, nes verčia žengti žingsnį pirmam, reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, pasitikėti kitu ir jam pasiaukoti. Teks užmokėti už kiekvieną neištartą žodį, už neįkūnytas glamones, už sutryptas svajas. Reikės atsiskaityti už baimingumą ir jausmų šykštumą, kurie kliudė mylėti, už atsainumą ir puikybę, kurie slopino polėkius. Teks atsiskaityti už negimusius bučinius, už gerklėje užgniaužtas ašaras, už neišreikštą aistrą, už netesėtus pažadus ir iššvaistytą laiką.
Bruno Ferrero

Kitoks požiūris į meilę....(Meilė vėžys)

2008-07-03T02:41:00.000-07:00

Meilė niekada nesibaigia gerai. Mylimas žmogus - pats pikčiausias priešas. Mylimas žmogus įgyja nebūtų bruožų ir užglaisto akivaizdžias ydas. Jei ko gyvenime ir reikia bijoti, tai tik meilės. Meilė - tai pasiutligė. Meilė - melagingi žodžiai, pelėkautai, pralaimėjimas. Mylimas žmogus gali taip skaudžiai smogti, kad atsigausi jau kapuose.
Akylai stebėk, kaip tau ištaria "aš tave myliu". Aš tave myliu - labai klastinga formulė. Esmė tame, kas joje slypi. O slypėti gali viskas.
Neleisk, kad tau sakytų, jog tave irgi savaip myli, jog tu savas ir artimas žmogus.
Jei tavęs nori, tačiau nemyli, tai gali būti pavadinta ištvirkimu. Tada bent jau linksma. Jei tave myli, tačiau tavęs nenori - tai meilės vėžys. Ši liga nepagydoma.

istorija....

2008-07-02T07:04:00.000-07:00

Pažinojau labai įskaudintą merginą,jos mintys buvo tik piktos ir ji labai pyko ant ją palikusio vaikino kurį ji labai mylėjo.Ji rašė dienoraštį.Štai kelios jo ištraukos,kad sužinotumėte kokį skausmą ji kadais patyrė.
Trečiadienis 2001 05 26
Vakar Martinas mane paliko...O priežastis buvo tokia kokios tikrai nesitikėjau."Vasara naujų meilių ir romanų metas.Manau mums reikėtų išsiskirti,nes man reikia laisvės mano naujoms merginoms.Niekada nežiūrėjau į tave rimtai,niekada kaip tu negalvojau,kad tu mano gyvenimo dalis ar panašiai.Todėl palieku tave.Čiou mažute" tai pasakęs paliko mane vieną stovėti gegužės naktį po medžiu.Galvojau jis pajuokavo...Tačiau tai nebuvo panašu į juokus.Jis visada kalbėdavo rimtai ir be priežasties burnos neaušindavo.Galop teko viskuo patikėti ir nusiminusiai sliūkinti namo.
Ketvirtadienis 2001 05 27
Jaučiuosi siaubingai.Niekada nebuvau palikta ar "pamesta".Už ką man šitaip?Juk regis nieko neužmušiau,nieko neverčiau kentėti.Kodėl visada tokie dalykai užgriūna tuos kurie to nesitiki ir yra visai nekalti.Bent jau aš taip jaučiuosi :(
Penktadienis 2001 05 28
Pasiekiau ribą.Nebenoriu gyventi be jo...Jaučiuosi niekam nereikalinga.Jaučiu,kad po šito atvejo jausiuosi tarsi porceleninė lėlytė,be jausmų,lediniu veidu,nors ir labai graži.Jaučiuosi sužlugdyta...Jei taip ir toliau aš neištversiu ir pakelsiu prieš save ranką...
Šeštadienis 2001 05 29
...Kartais noriu pabėgti...Ištrūkti,išskristi...Tačiau mano rankos surištos,o sparnai pakirpti...Nenoriu daugiau gyventi,nes žinau,kad daugiau niekad nebeįstengsiu svajoti,mylėti ir būti mylimai.Tai ne man.Nudegiau ir gana...Nenoriu daugiau nudegti,svajoti apie tai ko nėra, ir kentėti,kentėti,kentėti,kentėti,kentėti...Neištikimybės neiškęsčiau dar kart.Nusižudyčiau kaip gulbė netekusi savo vyro.NEKENČIU GYVENIMO,skausmo kurį dabar patyriu.Aš KENČIU...O didelė kančia gali kelti grėsmę.Kai kurie mano,jog kentėjęs žmogus tampa geresnis,bet dažniausiai būna atvirkščiai.Iš tikrųjų būna,kad nuo kančios žmonės įgauna proto, o ne gebėjimą kitą kartą mažiau kentėti.
Sekmadienis 2001 05 30
Daugiau nebeištversiu...Tiesiog nebegaliu.Kančios ne man.Kai einu mieste kieviena vieta man primena JĮ,jaučiu kaip senka pasipriešinimo jėgos...savižudybei...
Antradienis 2001 12 23
Ilgai nerašiau,nes tik dabar atsibudau iš komos...Taip aš bandžiau žudytis... bet ot velniava man nepavyko...Šokdama nuo tilto nepastebėjau,kad įšokau į laibą,tačiau galva buvo sutrenkta r mane ištiko koma ir tik vakar atsibudau.Žinau gal ir atrodo apsurdiškai, tačiau nebūčiau galėjusi šitiek mėnesių galvoti apie ką nors kitą išskyrus JĮ.Nors ir žiauriai skamba,bet koma buvo tarsi atostogos galvai nuo baisių minčių apie jį.Tai gi esu ne tik gydoma, bet ir užrašyta pas psichoteropeutą.Ir jis pasakė,kad man diagnozuota sunki depresija,kurią išgydyti labai sunku...Tai gi ruoškimės pasveikti,kad ir kaip sunku bebūtų...
Štai visa istorija apie nelaimingą meilę ir jos padarinius nusidriekusius iki pat depresijos gelmių...(istorija tikra)

Jei kas nors tave myli...

2008-07-02T06:18:00.000-07:00

Glitter Graphics - GlitterLive.com
Jei kas nors tave myli , nes stengiesi,tai nemyli tavęs tokios kokia esi.Myli netiesą apie tave.Dažniausiai taip ir būna jeigu nori kažkam patikti.Tai stengiesi atrodyti toks koks nesi galvodamas,kad toks būdamas labiau patiksi tam žmogui.Tai netiesa.Jei tikrai myli mylės tokią kokia esi, o ne tavo apsimestinę kopiją.Jei būsi nuoširdus būsi ir mylimas.Nors šiais laikais nuoširdumas mūsų širdyse yra retas svečias.Tai turbūt daugelis pastebėjo.Ir tai labai blogai.Susipažindami visi ieško nuoširdumo ir mano esą tokie patys.Tačiau tai klaida.Mes vis dažniau pasidarome mums labiau patinkančią savo kopiją ir vis rečiau parodome savo sielos originalą.Taip pat dažniau kenčiame.Nes kai išsiugdome pasitikėjimą tuo žmogumi ir parodome savo sielos originalą tas žmogus nusivilia,o mes kenčiam.(parašiau pati)

Nerašyk apie meilę

2008-07-01T03:20:00.000-07:00

su išsigandusiu žvilgsniu pasakei man
nerašyti apie meilę
nes tai toks trapus jausmas
žmonės trokšta jo
kovoja dėl jo
ir kažkokios mažos smulkmenos
viską sugadina

aš rašau
meilė visa pakelia
visa ištveria

sakei nerašyk
ji graži ir tyra
ji būna labai trapi ir stipri
bet taip baisu ją prarasti

aš rašau
meilė niekada nesibaigia
ji ne būna ji visada yra

sakei
tokia meilė yra žavi
ji šventa
nepakartojama

aš rašau
meilė nesididžiuoja
ir neišpuiksta

pasakei
taip sunku ją apsaugoti
pasaulis tik trokšta naudos
jis pilnas savanaudiškumo
ir egoizmo

aš rašau
meilė neieško naudos

kartojai man
meilė atneša tiek skausmo
taip širdį drasko
visada įskaudina

aš rašau
meilė maloninga
ji nesielgia netinkamai

tu taip daug sakei man apie meilę
bet aš išgirdau tik baimę
skausmą ir nusivilimą
ir rašau tau
nebijok
atverk širdį
apie meilę jau viskas parašyta

“meilė kantri
meilė maloninga
ji nepavydi
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta
ji nesielgia netinkamai
neieško sau naudos
nepasiduoda piktumui
pamiršta kas buvo bloga
nesidžiaugia neteisybe
su džiaugsmu pritaria tiesai
ji visa pakelia
visa tiki
viskuo viliasi ir visa ištveria
meilė niekada nesibaigia“

Love is...

2008-07-01T02:40:00.000-07:00

*Illusion(iliuzija)
*Happiness(laimė)
*Sonder
*Dream(svajonė,sapnas)
*Life(gyvenimas)
*Pain(skausmas)
*Hope(viltis)
*Everything(viskas)
*Drug(vaistas,narkotikas)
*Just word(tik žodis)
*Nothing(niekas)

Apie meilę

2008-06-30T09:36:00.000-07:00

Glitter Graphics - GlitterLive.com
Pakabino voras musę
prie stoties už šimto puse
rašalu ją pavaišino
ir į lovą pavadino

musė buvo tai nepėščia
trys savaitės kaip jau nėščia
voras gavo ko norėjo
musei to tiktai reikėjo

laikas bega ir šuoliuoja
musė lopšines dainuoja
mik musiukai opa pa
tėvui vorui tik bėda

Meilė gimusi lietuje...ir žuvusi...

2008-06-30T09:34:00.000-07:00

Lietus. Sėdi jame ir mąstai kodėl? Kodėl tai nutinka tik tada kai tampi laiminga, kai atrodo viskas stebuklingą. Verki, ašaru jau nebepakeisi, nebepakeisi nieko, nebent savo širdį kuriam leisi priimti kitą širdį.. Ir atrodo kad supratai tą meilę.. Bet ne... gal buvo tai susižavėjimas, gal tik aistra... bet ne meilė... Sakoma pirmoji meilė tai netektis, tai skausmas... Ir atrodo kad niekas to nesupranta ką jauti savyje, kad meilė kančia, kad jos išgydyti neimanomą.. Tyli.. Ašaros byra... Jis tavim pasinaudojo, kad galėtų pasidžiaugti tavo jausmais, tavo didžiausiu turtu... O čia tik apgaulė kuriam paklusai Tu... Tai klaida... Kurios neįmanoma ištaisyti, kurios neįmanomą ištryti... Ir tu tiki kad meilė pirma yra nepaprasta o lietuje supratus kad jos nebėra..

Sudaužyta širdis (Meilė, Skausmas, Neapykanta)

2008-06-30T09:17:00.000-07:00

Glitter Graphics - GlitterLive.com
Meilė - Amžina?
Daug kas ją giria, o kitiems tai kančia. Daug kas peikia, o kiti šypsosi jai į akis.
Daug kas sugeba mylėti... O kiti tiesiog bėga šalin.
Nuo ko?
Nuo skausmo lydinčio ją.

Kai liūdna jis - Verkia.
O kai linksma - Išmoko šypsotis.Tačiau šiandien jis šypsosi pro ašaras.
Klausi kodėl?
Jis prisiminė TAVE.
Jis prisiminė žmogų kuris jam reiškė gyvenimą... O gal reiškia ir dabar?
Galbūt.

Ar žinai kaip kartais gera gulėti ant kelių tai, kuri tyliai glosto tavo plaukus?
Ar žinai kaip kartais gera klausytis tylos, nors joje skamba tūkstančiai banalių, bet meilės kupinų žodžių?
Ar žinai kaip kartais gera bučiuoti lūpas, kurios atsako tau tuo pačiu? Be jokios gyvūliškos aistros kraujyje... Tiesiog švelniai... Ramiai ir švelniai.
Ar žinai kaip kartais gera savo delne laikyti JOS širdy... Tačiau be jokių egoistiškų užmačių?
AR TU JAUTEI TAI? Mažas išdykėlis. Būtent toks jis kažkada buvo. Jaunas ir beatodairiškai trokštantis naujų pažinčių, naujos „draugų“ kompanijos, ir vis naujos merginos šalia savęs.
Taip, jis TO norėjo.
Tačiau TU sugebėjai tai pakeist.
Sugebėjai suteikti jam tokią meilę, kurios nesuteikė šimtai kitų sudėjus kartu.
Tu užpildei vienatvės spragas, ir privertei šviesti saulę jo niūriame pasauly.
Tu mylėjai ir GAL - Gerbei.
Tu troškai... Troškai, kad tos išdykusios ir nepriklausomos mergaitės širdis - Priklausytų tau.
Sutinku, neneigiu... Aš ją gavau.
Gavau VISKĄ, ko nėra gavęs neivienas kitas.
Ji man davė tiek, kiek galbūt neduos neiviena iš tų, kurias dar tik turėsiu.
Tačiau kas iš to?
Linksmos dienos, kupinos meilės ir šilumos.
Kiekviena diena kartu, jaučiant jos širdį savajame delne.
Švelnios dienos, ir aistringos naktys. Tačiau su viena ir ta pačia.
Su ta mergyte, kurią KADAISE mylėjai.
PRAEITIS... Palikau ją vieną tamsoj,
Išėjau - Atsigręžt nenorėjau.
Ir kai šaukė vardą tolumoj,
Numojau ranka ir pabėgau...
Mano skruostais mergyt ritos ašaros, panašios į vandens lašus.
Tačiau oda greit sugėrė... Tuos skausmo kupinus vaizdus.

Netgi ir ledo bei žiemos karalius - Kartais verkia.
Verkia skausmu.

Gyvenimas keičia žmones. Tik nežinai ar pasuka juos teisinga linkme.
Jis pakeitė ir jį. Tik šį kart - Negrįštamai.
Man liudna...
Jis tapo Fatališku ir visiškai KITOKIU.
Mažas berniukas sudaužęs savo rožinius akinius skuba gyvent...
Tik šį kart - Kitaip.
Širdis pilna keršto, tačiau akys vistiek pilnos krištolinių šukių... Šukių kurios liko iš sudaužytos širdies.
Šukių kurių nebeleis NIEKAM suklijuot, o širdis užrakinta amžiams - Jis tiesiog neleidžia sau to paties pakartoti, jis neleidžia sau mylėt...
Pasirodo, net ir ledinė širdis - MOKA mylėt.

Love is gone...

2008-06-30T08:50:00.000-07:00

Glitter Graphics - GlitterLive.com
when I looked into your eyes
they remembered me the sky.
and the words you said to me
will be always in my heart.

life has changed, and me too
now I won't cry because of you,
you can love, you can hate
but your guilty, cos you failed.

and don't shout at me today
I will leave you anyway.
I can't trust you anymore,
so I'm walking out the door..

I'll remember you forever,
but now I go and see you NEVER!

Užsienio mokslininkai uždavė klausimą „Kas yra meilė?“ grupei 4 - 8 metų vaikų. Jų atsakymai buvo daug nuoširdesni ir gilesni nei kas nors tikėjosi.

2008-06-30T08:41:00.000-07:00

„Kai mano močiutė susirgo artritu, ji daugiau nebegalėjo pasilenkti ir nusilakuoti sau kojų nagų. Todėl mano senelis visą laiką daro tai už ją, nors jam ir skauda rankas. Tai meilė.“ Rebeka (8 metų)

„Kai kas nors tave myli, jis kitaip taria tavo vardą. Tada tu žinai, kad tavo vardas yra saugus jo burnoje.“ Bilis (4 metų)

„Meilė yra kai mergaitė pasikvepina, o berniukas pasišlaksto losjonu po skutimosi, jie susitinka ir uosto vienas kitą.“ Karlas (5 metų)

„Meilė yra kai tu išeini į miestą pavalgyti ir atiduodi kažkam savo keptas bulvytes, neprašydamas, kad jis tau duotų savo.“ Krisi (6 metų)

„Meilė yra tai, kas tave verčia šypsotis net kai esi pavargęs.“ Teri (4 metų)

„Meilė yra kai mano mamytė padaro kavos tėveliui ir prieš duodama paragauja, ar ji skani.“ Dani (7 metų)

„Meilę gali išgirsti kambaryje per Kalėdas, jei tik nustoji atidarinėti dovanas ir įsiklausai.“ Bobis (5 metų)

„Meilė - kai pasakai berniukui, kad tau patinka jo marškiniai ir po to jis dėvi juos kasdien.“ Noelė (7 metų)

„Meilė - kai mama atiduoda tėčiui geriausia vištos gabaliuką.“ Elein (5 metų)

„Meilė - kai mama mato tėtį purviną ir suprakaitavusį ir vis tiek sako, kad jis gražesnis už Robertą Redfordą.“ Krisas (8 metų)

„Meilė - kai tavo šuniukas laižo tavo veidą net po to, kai tu jį buvai palikęs visą dieną.“ Meri En (4 metų)

„Kai tu ką nors myli, tavo blakstienos virpa, o iš tavęs skraido mažos žvaigždutės.“ Karen (7 metų)

„Negalima sakyti „aš tave myliu“, jei taip negalvoji. Bet jei taip galvoji, turėtum sakyti dažnai. Žmonės pamiršta.“ Sandy (8 metų)

"Amerikietė mergina sukūrė eiles apie meilę. Tai vienas iš nuostabiausių tekstų šia tema. Eilės vadinasi „Dalykai, kurių nepadarei“. Štai jos:

2008-06-30T08:39:00.000-07:00

Glitter Graphics - GlitterLive.comAr pameni tą dieną, kai pasiskolinau tavo naujutėlaitį automobilį ir jį visą aptaškiau purvais?

Maniau, kad mane užmuši, bet to nepadarei.

O ar atsimeni, kai nusitempiau tave į paplūdimį, nors sakei, kad lis, ir tikrai ėmė pliaupti kaip iš kibiro?

Laukiau, kol sušuksi: „Sakiau, kad taip bus!“ Bet to nepadarei.

Atsimeni, kai vieną vakarą koketavau su visais iš eilės, kad sukelčiau tavo pavydą, ir man tai pavyko?

Maniau, kad mane paliksi, bet to nepadarei.

Pameni, kai išverčiau braškių tortą ant tavo mašinos sedynės?

Maniau, kad mane primuši, bet to nepadarei.

O dar prisimeni, kai kviesdama tave į vakarėlį pamiršau įspėti, jog ten visi vilkės kostiumais, o tu atėjai mūvėdamas džinsus?

Maniau, kad išvadinsi mane kvaiša, bet to nepadarei.

Buvai kantrus su manimi, mylėjai mane ir gynei.

Buvo daug dalykų, už kuriuos norėjau atsiprašyti, kai tu grįši iš Vietnamo karo.

Tačiau negrįžai.

Meilė-lyg burtažodis...

2008-06-30T08:34:00.000-07:00

Glitter Graphics - GlitterLive.com
Meilė-burtažodis.Meilė pakeičia žmones:padaro juos gyvybingesnius,gražesnius,švelnesnius.Ją patiriantysis ima gyventi daug intensyviau.Gyvenimas įgauna naują prasmę,naują kokybę.Bet meilė meilei nelygu.Kiekvienas suvokia ją kitaip ir įsivaizduoja ją savaip.

Bleeding_emo_love_

2008-06-30T08:23:00.000-07:00

Ką apie meilę sako mokslininkai?

2008-06-30T07:49:00.000-07:00

Glitter Graphics - GlitterLive.com
*Žinyne parašyta:"Meilė-tai stipri simpatija konkrečiam asmeniui,ypatingas ryšys su partneriu".
*Astrologai sako,kad meilės reikia ieškoti žvaigždėse.
*Biochemikai mano,kad meilę,malonumą ir aistrą valdo meilės harmonas.Meilė,anot jų,-tai cheminis procesas (taip turbūt mano ir Raukšla ;D).
*Elgsenos tyrinėtojams meilė-naudinga savybė,dėl kurios partneriai lieka kartu ir augina vaikus.
*Istorikai meilę vadina romantikų prasimanymu.
Tačiau kaip yra iš tikrųjų?

This is love?

2008-06-28T07:52:00.000-07:00

Myspace backgrounds

Nukrito dangus? Ir sudužo?
Ir šukių susemti jėgų nebėra...
Pasaulis, pasaulis per pusę sulūžo.
Viena pusė man, kitoje - tu.
Prasmės nerandu
Nei lietuj aš, nei saulėj.
Per miglą bedugnėj brendu.
Už balto šešėlio... Galbūt suprantu...
Tu, aš...
Aš, tu...

love

2008-06-28T07:49:00.000-07:00

Myspace backgrounds

the sea is green,
the sky is blue,
love is sweet,
and I LOVE YOU!

Meilė žudo.....

2008-06-28T07:26:00.000-07:00

Nebesvarbu, ką tau jaučiu..
Juk tau tai niekad nerūpėjo.
Dabar esu nebe ta. Kitokia.
Ir galiu pasakyt tai tik vėjui..
širdutė verkia. Kas jai yra?
Dabar taip šilta... o joje žiema..
Tik lietus gelbsti vis mane...
Slepia ašaras audringoj liūtyje..
Bet kad myliu aš tave, ar to užtenka?
Vienatvė pasivys, kad ir kur bebūtum..
Ji žeidžia. Kartu ir guodžia gal. Truputį.
Nes kartais reikia, kad mylėtum per stipriai,
Kad dingus meilei tu kentėtum dar ilgai.
Ne, prašau, nenoriu aš mylėt!
Deja, man lemta dar ilgai kentėt..
Už ką? Kodėl? Neatsakyti klausimai.
Ramybės nebeduosiantys ilgai..
Taip noris nusisukt ir bėgt.
Tačiau, déjà, čia antrankiai, ir tenka man vien rėkt..
Tik savo balsą aš girdžiu.
Ir tyliai viską palieku.
Nebegaliu. Nebeturiu jėgų.
Aš mirštu. Meilė žudo. Išeinu..

Meilės video:

2008-06-28T07:18:00.000-07:00

laikas...

2008-06-28T07:13:00.000-07:00

Žodis meilė rašomas taip: L A I K A S

Dabar parašysiu meilės formulę visi ją įsidėmėkit:

2008-06-28T06:43:00.000-07:00

Meilė=suprasti+atleisti+užmiršti+neprisiminti
Myspace backgrounds

Tu nuėjai...

2008-06-28T06:19:00.000-07:00

Myspace graphics

Aš dar ilgai,ilgai stovėjau
Ir vis mačiau tavas akis
Kuriom tu kitą palydėjai
Paskui aš pravirkau
Verkiau ilgai
Kiek tik tai ašarų turėjau
Ir buvo man labai skaudu
Kad tu į ją tiek daug žiūrėjai
Ne!Ne!Nereikia ašarų
Jos nieko nepadės
Tik aš beprotiškai tave mylėjau
O gal būt ir gerai,kad tu ten nuėjai
Tik negerai,kad aš čia tiek stovėjau...

Meilėje.....

2008-06-28T06:13:00.000-07:00

Meilėje nėra nei amžiaus nei mirties.

Atsisveikinimo laiškas.........

2008-06-28T05:34:00.000-07:00

Ant stalo guli neatplėštas laiškas.Ir aš seniai į jį žiūriu.Pažįstamas man rašto braižas .Ir neatplėšus laiško aš jaučiu kas ten yra.Juk,tai tas paskutinis laiškas, kuriuo draugystė yra baigta.Ir kam rašei tu man tu man šį laišką.Suprasti niekaip negaliu.Juk tu galėjai pasakyti aiškiai"Kad nebemyli tu daugiau manęs"!Tu negalvok,kad aš tave smerkiu.Juk taip dažnai širdis įsako.Tik reikia viską pasakyt laiku,kol dar drąsa krūtinėj neiššoko.Dabar aš tau nestoju skersai kelio ,gyvenk lyg būtum tu manęs nematęs.Mano širdy tu palikai liepsnelę,kuri įsidega tiktai tave pamačius,sunku užmiršti, dar sunkiau mylėt ir juoktis neturint gyvenimo draugų.Atleisk,kad aš tave mylėjau,atleisk,kad aš tau sutrukdžiau,atleisk,kad aš tavim tikėjau,ir šiandien viską supratau,atleisk gyvenime ne taip juk būna, o aš nedaug tau blogo padariau.Todėl skubu iš kelio pasitraukti,vien tik todėl,kad tau būtų lengviau.Tu neliūdėk,merginų daug pasauly,surasi kitą ir pamilsi vėl.Ir kitą kaip mane vadinsi"Saule" ir sakysi jog tokios kaip aš nėra.Tad Saule, man už viską tu atleisk.Gal juk viską aš aiškiai rašau ,aš žinau, kuk šiandien nepriversiu,ir mylėt tavęs aš neprašau.Myliu!Nors aš žinau, kad nebūsi tu mano,gal būt ne man širdis tavo paskirta.Tik tau vienam mano ilgesys,jaunystė ir daina.Kodėl taip būna?Kodėl meilę liūdesys telydi?Kodėl toks žiaurus likimas?Atsakymo aš nežinau.Atleisk,gal aš mylėti nemokėjau.Atleisk,gal net žiauri buvau.Suprask kitokia būti negalėjau,atleisk,atleisk aš tavęs prašau.Jei tu manęs nemylėjai,kam tada su manim draugavai?Jei nenorėjai manęs liesti,kam bučiavai?Gal neturėčiau šiuos žodžius tau rašyti,gal su šilta šypsena turėčiau pasakyti?O gal perskaitęs tyliai pasakysi,be reikalo tave aš sutrukdžiau.Mylėk, kitą aš nepavydžiu,draugauk tu su ja ištikimai ir nešk jai savo meilę geresnę,negu man nešei.Nejau tu pamiršai kaip davei priesaiką mėnulio šviesoj,kai pirmą kart pabučiavai,o aš tada buvau šalta,šalta...

Maišalynė ....

2008-06-28T05:21:00.000-07:00

Mylėti-tai kentėti,jei nori išvengti kančių,turi nemylėti.Tada kenti nuo nemeilės.Vadinasi,mylėti-tai kentėti,nemylėti-tai kentėti.Kentėti-vadinasi,kentėti.Būti laimingam-tai kentėti.Bet kančios daro žmogų nelaimingą.Vadinasi, kad būtum nelaimingas turi mylėti, arba mylėti,kad kentėtum,arba kentėti nuo per didelės laimė.
Woody Allen

Parašiau aš....................

2008-06-28T05:11:00.000-07:00

Viskas šiam gyvenime sveria,tik ne meilė.........Ji nesveria nebent jos kančios.Tai nepakeliamai sunku.Kai nori mirti dėl kito,be to žmogaus negali gyventi,jis tau atstoja viską:saulę,
dangų,
ir visą gyvenimą...
Taip būna kai labai myli, tada kentėti dar sunkiau...Tas žmogus kaip deguonis,įkvėpimas gyventi,noras egzistuoti tik jam...........O toks jausmas nepakeičiamas,tuo labiau neįkainojamas.Viską gali nusipirkti tik ne meilę.Be jo pasauly viskas kas dabar yra gražiausia žūtų...Neliktų nieko tik tuštuma ir noras dingti pačiam......

Liūdna meilės istorija:

2008-06-27T07:09:00.000-07:00

Taip meilę paaiškina Wikipedia:

2008-06-27T07:01:00.000-07:00

Meilė – žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija“, intymumas, galėjimas pasiaukoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.). Meile gali būti vadinama būsena, jausmas, emocijos, elgesys, mintys, suvokimas ir požiūris. Meilė yra viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų.

2008-06-27T06:44:00.000-07:00

Pasakyti kažką, ir po to gailėtis? Ar nieko
nepasakyti ir
gailėtis? Spėju, kad svarbiausi dalykai yra tie,
kuriuos sunkiausia
pasakyti. Nebijok pasakyti kažkam, kad myli juos.
Jei tai padarysi,
jie gali sudaužyti tavo širdį.. jei ne, tu gali
sudaužyti jų...
Ar kada nors nusprendei netapti pora, nes taip
bijojai netekti to,
ką jau turi su tuo žmogumi? Tavo širdis
nusprendžia ką ji mėgsta,
o ko ne.. Savo širdžiai neįsakysi ką daryti. Ji
daro tai pati
savaime... kai to mažiausiai tikiesi, arba netgi kai
Tu to nenori.
Ar kada nors norėjai mylėti kažką visa savo
širdimi, bet tas
žmogus bijojo per daug tau leisti? Per daug mūsų
liekame užsidarę
tarp savo sienų, nes bijome rūpintis per daug dėl
baimes, kad kitas
žmogus nesirūpina tiek daug, o galbūt net iš viso.
Ar kada nors
užgniaužei savo jausmus kažkam, nes Tavo baimė
būti atmestam buvo
per didelė, kad susitvardytum? Mes meluojame, kai mes
bijome...
bijome to, ko nežinome... Bijome, ką pagalvos kiti.
Bijome, kas bus
sužinota apie mus. Bet kas kart kai mes sumeluojame,
mūsų baimė
dalykui, dėl kurio nerimaujame tik sustiprėja.
Gyvenimas yra viena
rizika ir reikalauja pasiryžti šuoliams. Nebūk toks
žmogus, kuris
visa laiką atsisuka į praeitį ir galvoja, ką būtų
padaręs ar ką
galėjo padaryti. Ką tu darytum, jei kaskart kai
įsimylint tau reikėtų
ištarti sudie? Ką darytum, jei kaskart, kai norėtum
kažko, jis
niekada nebūtų su tavim? Ką darytum, jei tavo
geriausias draugas
mirtu rytoj ir tu niekada negautum galimybės
atskleisti jam kaip
jautiesi (netgi jei tai būtų pasakymas, kad jis tau
daugiau
neberūpi). Ką darytum, jei mylėtum kažką stipriau
nei kažkada ir
negalėtum jo gauti? Ką darytum jei niekada negautum
progos pasakyti,
jog visa savo šeima laikai draugais ir žinai, jog
jie žino, kad
juos myli? Žmonės gyvena, bet žmonės miršta. Ir
aš noriu tau
pasakyti, kad TU esi DRAUGAS. Jei mirtum rytoj
(neduok Dieve), tu
būtum mano širdyje. Ar aš būčiau tavojoje?
Galima būti
geriausiais draugais vienais metais, neblogais
bičiuliais
sekančiais metais, nedažnai bendrauti kitais, ir
visai nenorėti
bendrauti dar kitais metais. Tad aš tik norėjau
pasakyti, netgi jei
aš daugiau niekada nešnekėsiu su tavimi savo
gyvenime, tu man
ypatingas žmogus ir tu pakeitei mano gyvenimą. Aš
gerbsiu tave,
žavėsiuosi tavimi ir visa širdimi tave branginsiu.
Atsimink,
kiekvienam
reikia draugo. Gal kažkurią dieną tau atrodys, lyg
neturėtum NEI
VIENO DRAUGO apskritai, tiesiog prisimink šį laišką
ir nusiramink
žinodamas, kad kažkam kažkur tu rūpi ir... visada
rūpėsi...

Neįmanoma......

2008-06-27T06:38:00.000-07:00

Meilės neįmanoma pamėgdžioti ar primesti..........

Meilė..........................

2008-06-27T06:33:00.000-07:00

Meilė - tai saulėtekis,vidurdienis ilgas ir kantrus, ir vakaras stebuklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys. Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visu saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu. Meilė - tai vieškelis i saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas

Angliškas eilėraštis for love

2008-06-27T06:30:00.000-07:00

They are all so happy today,
Cuz they found their love on their way,
They are walking back, down to home,
With their love. Their loving one.

O kam ta meilė?

2008-06-27T06:24:00.000-07:00

Tai istorija apie merginą, kuriai nepasisekė. Ir kas gi būtų pasakęs priešingai. Ne, Sima tikrai nebuvo gražuolė. Jos veidą puošė spuogai, pati buvo kaip pagaliukas. Bet tai nebuvo taip tragiška kaip manė ji. Mano nuomone, didžiausia jos nelaimė buvo drovumas. Būtų ji ir fiziką mokėjus jei tik ne prakeiktas „draugas“ . Nors kai gerai pamąstai vis dėl to drovumo ji turėjo tikrai nedaug. Ypač mokykloje. Jos didžiausias priešas buvo jos baimė dėl per greitai pasakytų žodelių. Retas kuris suprasdavo ką ji šneka. Kaip pati save vadino-GREITINTUVAS. Ji bandė šią bėdą panaikinti, bet kadangi Sima buvo ne iš tų kuri galvoja ką sako, bet iš tų kurie sako ką galvoja savo sugreitintą kalbą buvo be galo sunku pakeisti. Jei ji ir stengdavosi kalbėti lėtai, tai vis pradėdavo galvoti ką sako, o to ji, patikėkite- nemėgo. Visas jos sakinys jau būdavo seniai sugalvotas, bet tada reikėdavo aiškiai, kaip visi žmonės jį pasakyti. Deja, nesisekė.
Būtų gyvenusi taip ir toliau, žmonės gal ir būtų pripratę prie jos greitokos kalbos, bet... bet mokykloje pasirodė sena meilė. Nors jos atžvilgiu Ramas tikrai nebuvo jos sena meilė. Priešingai, tai Sima buvo sena Ramo meilė. Prieš kokius septynerius metus pati jo mama pareiškė, kad jos mažylis seniai įsimylėjęs mažąją Simutę. Na jo atžvilgiu tada Sima tikrai buvo Simutė. Ir kaip kitaip. Mažajai tada buvo gal septyneri, o Ramas keleriais metais vyresnis. Bet kaip sako laidoje „Meilės istorijos“ MEILEI AMŽIUS NESVARBUS. Na, o dabar viskas atvirkščiai.
-Negalėjau patikėti. Jau buvome arti stotelės kai jį pamačiau. Veidą ištiko meilės būsenos šypsena. Pagaliau įsitikinau, kad tai jis. O kai ėjo pro mane mostelėjo gražią šypseną. Naktį neužmigsiu...
Taip, tikriausiai naktį ji taip ir neužmigo. Ir kas gi būtų užmigęs? Tik pagalvokite, dabar kiekvieną dieną Sima matys savo naująją meilę, kuri ją taip išsekins, kad Vilniuje pašokusi su kažkokiu vaikinu, į kurį beveik nežiūrėjo, save pradės tikinti, kad jį... įsimylėjo. Ir visa tai tik dėl vienos priežasties.
-Noriu jį pamiršti.
Bet nė velnio savo mylimojo Ramo ji pamiršti nenorėjo ir lyg šiol nenori, kad ir kaip dažnai tai sau tikintų.
Sima savo išsvajotąjį matė kiekvieną dieną. Jai tai patiko. Tačiau retai ji būdavo patenkinta kai jį matydavo su kitomis. Tai su devintoke, tai su Lilės klasiokėmis. Nežinau kaip jums aprašyti kaip ji atrodydavo pamačiusi Ramą su kita. Tai būdavo tragiška. Vaidinti, kad jai tai nerūpi buvo beprasmiška. Kidman iš jos ne kokia buvo. O jei ir būtų bent kiek mokėjusi vis vien nieko nebūtų išėję, nes Alioša, kaip „visada“ mokėdama laikyti liežuvį už dantų kartą, visiškai „netyčiomis“ Ramo draugui parašė nuostabų raštelį, kuriame buvo dažna tų dienų istorija: Sima+Ramūnas=KML. Ir ką gi nuo to laiko girdėdavau Ramo draugus ir draugeles sakant „žėk, ateina tavo panelė“. Tragiška- tai tikrai buvo tragiška.
-Turiu Ramūno numerį, -tarė vieną iki tol buvusią negražią dieną Simai jos sesuo Lilė.
Tik į savo „zymensiuką“ įsirašius savo mylimuko numerį ji jam ir ...... parašė. Tai buvo klaida. Ne ne... Tai kad ji parašė savo mylimajam tikrai nebuvo klaida. Klaida buvo ta, kad ji prisistatė truputį kitaip. Tada iš Simos virto Adrija. Adrija gražiai ir kas be ko drąsiai bendravo su Ramu, kol... vieną iki tol buvusią gražią dieną jis parašė: „labas Sima“. Jei tai būtų pasakęs į akis, Sima, duodu kirst ranką, būtų nualpusi. Kadangi jo šalia nebuvo ji tiesiog nusijuokė. Tai buvo nudurnėjimo požymis. Tačiau Ramas, kaip ir pati Sima, už už mobiliakų buvo drąsūs, tačiau priešais stovėjimo būsenas-Bailūs kaip avelės. Kvailystė. Baiboko Manto ji būtent nemėgo už suvaidintą šustrumą, bet kai pati pradėdavo mastyti, pripažindavo, kad pati pakankamai dažnai taip elgiasi.
Gyvenimas, kaip visada nuo to laiko kai Simos gyvenime, o tiksliau jos mokykloje, nors ir mokykla tikrų tikriausiai nebuvo jos, buvo neįprastas. Viso šito likimui nepaisant vieną, visai normalią iki tol buvusią dieną Lilė pranešė
-Žinojai, kad Ramūnas su Ginte draugauja?
Nuo to laiko, iki tol pakankamai gerai Simos akyse atrodžiusi naujokė Gintarė tapo didžiausia jos priešė. Jai tiesiog smegeninė nešvietė kaip toks gražuolis gali draugauti su tokia tiesia Ginte. Tikra tiesa, Gintė, kaip ir pats Ramas vaikščiojo nesulinkę ir tiesūs. Manydama, kad tai viena iš priežasčių dėl kurios jie draugauja Sima vėl bandė vaikščioti kaip su bintu, kuris suvarstęs jos nugarą saugo ją nuo sulenktos eisenos. Jai vėl pradėti vaikščioti tiesiai pasirodė nebus sunku, nes juk ir ji pasirodžiusi mokykloje visus stebino savo tiesia eisena. Tačiau taip ir nepavykus ji, du kitų teigimu, įsimylėjėlius tiesiog „prakeikė“
-Ir aš, kai buvau naujokė vaikščiojau kaip lenta. O kas liečia juos, tai mano nuomone jie ilgai nedraugaus. Jie taip ir tinka- kaip katė su šunim.
Vienintelė, kuri atrodė jam labiausiai tiktų į poras buvo... ji pati. Nors pripažino, kad jau geriau Lina, negu ta prakeikta garbanėlė. Tiesą sakant, ji labiausiai bijojo kad tik jos mylimasis nepradėtų draugauti su kokia Ema ar Sara. Tai būtų siaubinga, nes jos manymu nebuvo didesnės konkurencijos kaip šios dvi. Su Ginte dar galėjo lygiuotis, tačiau su tom-tai nė iš tolo.
Sima sužinojusi šią naujieną, kurios jos manymu jau geriau būtų nežinojusi nė ašarėlės neišspraudė. Na, gal ir išspaudė, bet tik iš pykčio. Nes pyko ji labai... labai... labai.... Ji su mielu noru būtų nurovusi visas Gintės garbanas. Šis jausmas dar paaštrėjo, kai Lilė jai pareiškė, kad Ramas Gintę pradėjo vadinti „GARBANYTE“. Tada ji jau norėjo išrauti visas, jos manymu, prakeiktas GARBANYTES. Jų, deje neišrovė.
Gyvenimas ėjo, kaip visada nuo tos dienos kai pasirodė Ramas, neįprastai. Kiekvieną dieną Sima matė savo mylimąjį koketuojantį su kitomis. Ji siuto, kaip mano šuo Džeris, kai mano katinėlis Žąsinas erzindavo jį savo „kvepiančia“ uodega. Bet ką gi jau padarys ta vargšelė Simulė, kad savo „drąsos“ tiesiog sutramdyt nemokėjo.
Vieną dieną kai rašiau šį pasakojimą Jums, mano mieli skaitytojai, sužinojau, kad Ramas, tikrai ne ankstų šeštadienio vakarą labai meiliai šnekučiavosi su viena sukta dešimtoke, kuri turbūt plyšte plyšo, kaip norėjo jį paveržti iš nieko nenutuokiančios Simos. Tačiau Alioša nebūtų Alioša jei nieko jai nepapasakotų. Sima gal dešimt minučių pyko ir norėjo sudraskyti į gabalus nelaimingąją Aliošą, bet vėliau suprato, kad jau geriau rūgšti tiesa, negu saldus melas.
Tiesa, būčiau pamiršusi papasakoti vieną penktadienį ir dar prieš tai kelias dieneles, kai Sima manė, kad jos numylėtasis Ramas toks kaip anksčiau. Toks kaip ir prieš septynerius metus.
Tą penktadienį Sima į mokyklą atėjo pasipuošusi. Pati nežinojo kodėl taip eina. Gal dėl Ramo, gal dėl ...? Tai nesvarbu. Svarbu, kad tą ir prieš tai kelias dienas ji manė, kad jis pasikeitė. Tas kelias dienas jis buvo toks rimtas, nėjo rūkyti, vaikščiojo su normaliausiais klasiokais. Tą dieną jis Simą net užkalbino, o ji vos nepridėjo į kelnes. Na ir keistas tos mergaitės reagavimas į berniuko užkalbinamą. Tik jai to nesakykit. Jei ji tai sužinotų mane aprėktų maždaug šias žodžiais „Vos nepridėjau.... reagavimas į berniuko užkalbinimą?... Tu nesupranti, kad tai ne šiaip berniukas, bet mano žlugusi meilė?! “
Tai sakydama ji tikrai neturėto omeny, kad judviejų meilė baigta. Bet net tai klaidinga. Jeigu kada jie būtų padraugavę bent trisdešimt sekundžių (tai bent jau Simos atžvilgiu būtų nuostabu), tai jų „meilė“ gal ir būtų baigta. Deje nei vienas nebuvo toks drąsus, kad prieitų ir bent jau pabandytų užkalbint. Simos atžvilgiu bernas ne bernas jei pirmas užkalbint negali. Tai jos manymu nusižeminimas. Pačiai pakalbinti numylėtąjį? Tai kaip siūlytis vaikinui. Ji šito niekada nedarydavo, na gal tik kartais.... bet kai padarydavo tai būdavo apsėsta tokios antrosios Simos pusės, kuri buvo nukvakusi, drąsi ir bent jau kalbesnė nei kada. Tokia būsena ją ištikdavo retai. Bet kai ištikdavo tai ne su tuo vaikinu su kuriuo svajodavo kad ši būsena apsėstų. Tokius atvejus, kurie rodos galėdavo, atsitikti tik jai, ji vadino KVAILYSTĖS DĖSNIU.
XXXXXXXXXX
Štai pagaliau atėjo Vasaros ATOSTOGOS. Ji taip jų iškart laukė it tuo pačiu taip troško, kad jos pranyktų taip staigiai, kaip ir atsirado. Daugelis kitų moksleivių būtų ją apdaužę už tokius žodžius, neišskiriant ir manęs, tačiau ką padarysi, kad ta meilė tokia ligonė. Ji net negalėjo pagalvoti, kad beveik visą trimestrą ji gulės ant žolės ir negalės pamatyti savo išsvajotojo. Tačiau jau po kelių dienų ji suprato, kad jos baisiajam vasaros košmarui nepamatyti Ramo dar neatėjo galas...
Joninėms ji ruošėsi paskubomis. Pirmiausia dar turėjo pagražinti Lilę bei Viką ir tik belikus dešimčiai minučių pradėti puošti save. Tačiau nepaisant to, kad pasiruošė „zuper duper“ greitai atrodė visai patenkinamai. Joninės, kaip ir visuomet buvo baisiai apsnūdusios. Viskas buvo kaip ant supelyjusios duonos patepta, tačiau tada ji pamatė jį. Tą patį bernioką, susukusį jai vidurius bei privertusį pasijusti kvailiausiai mergiotei pasaulyje. Taip, tai buvo RAMAS. Vis dar su tais pačiais gražiai sunešiotais batukais, su ta pačia daug prisiminimų sukeliančia kepure. Jei tik Sima būtų buvus ledo gabalėlis, būtų, kaip mat ištirpus ir subėgus į kanalizacijos vamzdžius. Nuo tos mili sekundės ji pradėjo linksmintis: šokti, žaisti žaidimus bei dainuoti.
-Negaliu leisti, kad jis mane pamatytų niūresnę už baidyklę, pastatytą darže ir gąsdinančią visus „špokus“ iš eilės, - galvojo Sima.
Tai, kad Sima turėjo galimybę pamatyti savo princą be balto žirgo nebuvo vienintelis stebuklas tą vakarą. Eidama pro užtvarą išpuoštą balionais bei visokiomis virvelėmis, ji staiga įsipainiojo tarp tų nelemtų „šniūrų“. Po keletos akimirkų suprato, kad įsipainiojo ne viena. O gi atspėkite su kuo??? Taip, žinoma su savo mažuoju kondoru, su savo mažuoju „Krikoragano“ grafu, su savo mažuoju Ramūnu.... kaip nuostabu... Gal čia pasidarbavo Meilės fėjos, nežinau. Svarbu, kad pasidarbavo.
Kaip staiga ši laimė užklupo, taip staiga ir paliko. Sima vėl liko viena, „kaip lauko medis vieškelius kur saugo, prisiminimus draugystės prarastos“, na ar kažkas panašaus.
Vasara slinko lėčiau už sraigę, prisirijusią kalmarų, o Sima planavo nuostabų susitikimo su mažuoju kondoriuku planą. Viskas buvo labai paprasta. Tereikėjo išmaldauti tėvelių, kad leistų nuvažiuoti, „tipo“ sutvarkyti namo, esančio būtent tame pačiame kaime, kur ir gyveno jos princas. Susitikti jiems būtų neišvengiama, juk juos teskirtų, gal tik dešimt metrų...
Sima nebūtų Sima jei neišprašytų palaimos iš tėvelių nuvežti ir visai dienai palikti ją bei Lilę su Viktorija apsitvarkyti.
Ir štai ji jau „mazgoja“ langus, grindis bei viską iš eilės vis žvilgčiodama pro langus ieškodama savo išrinktojo akių. Ieškojo ieškojo, bet nieko nerado, tik kažkur tolumoj retkarčiais išgirsdama jo balso vaitojimą staiga apstingdavo ir trumpam pamiršdavo kvėpuot. Jau buvo bemananti, kad išvis nebeišvys jo peroksidinių plaukų, kai staiga iš po slėpiningų medžių išniro būtent jis. Sima, tuo metu žaidusi raketėmis su Vika staiga apmirė iš susijaudinimo ir vos nepargriuvo. Tačiau nuostabiai graži akimirka truko keletą sekundžių, o vėliau vėl dingo kaip į vandenį. Pakvaišėlė Simona vėl liko „viena“, kaip pirštas. Nors tiesą sakant šis posakis grynas melas. Juk pirštas niekada nebūna vienišas. Jį nuolat supa dar keturi kaimynai. Na ir Sima šiuo atveju tikrai nebuvo vieniša. Aplinkui sukosi Lilė, kuri per stebuklą vos neprarijo milžiniško vabalo, apsivijusio aplink serbentą. Bei Viktorija, kuri net nepajuto, kad jos žaidimo partnerė ištikta komos. Vis dėlto ji jautėsi palikta viena, nes šalia jos nevinguriavo joks peroksidinis pakaušis...
Diena baigėsi greitai. Simona vėl grįžo namo, bandė skaityti knygas ir pamiršti, kad kažkur už keliolikos kilometrų gyvena jos mažasis kondoras, kuris gal taip pat apie ją ištisą parą galvot nenustoja. Tačiau tai buvo tik tos naivios mergaitės svajonės. Nors tiesą sakant ji nebuvo naivi. Gyvenimas parodė, kad jei viskuo tikėsi nespėsi gesinti gaisrų, vis kylančių savo mažoje širdelėje. Tačiau meilė turbūt Simulei visas smegenis išplovė! Ramūnu ji žavėjosi ir tuo pačiu nekentė, tuo pačiu norėjo apie jį sužinoti viską ir vienu metu jį pamiršti amžiams. Na išvados labai paprastos: mergaitė įsimylėjo ir smegenėlės suminkštėjo. Pasidarė kvaila, kaip višta. Nu tikrai. Juk gaidys ištisai tai ją snapu kapoja („tipo kabina“), tai ant jos užšoksta kaip koks... na verčiau patylėsiu... tas pats ir Simai. Ji negali atsiplėšti nuo lyg magneto traukiančio Ramūno. Ir ji tartum pamiršta, kad jis ištisai sukelia jai bereikalingų kančių. Gal laikas užmiršti tai kas niekada nepriklausys tau? Gal laikas paklausti savęs „ O kam ta meilė? “

Ar galima?

2008-06-27T06:22:00.000-07:00

Ar galima skristi, kai lemta kristi?
Ar galima gyventi, kai lemta mirti?
Ar galima šypsotis, kai lemta verkti?
Ar galima mylėti, kai lemta nekęsti?

2008-06-27T06:19:00.000-07:00

Blogiausia ne tada , kai tau iš tikro blogai, bet - kai tau per daug gerai.. Jei nesi tikras tuo ką darai, bet tai darai nuoširdžiai tai jau yra gerai... Kas gali būti geriau už tai ko tu trokšti ir apie ką svajoji... Svarbiausia ne ką darai, bet ką galvoji kai darai... Kai tu gali pasakyti, kad tau blogai, tai jau gerai... Jei galvoji, jog esi realistas- vadinasi tu jau optimistas... Mylėk gyvenimą tokį kuriame gyveni,nes kito tu gyventi negali... Galima mylėti visus, bet tai nereiškia, kad visi mylės tave... Nebijok, jei negali paaiškinti kas yra meilė, to aiškinti ir nereikia, reikia mylėti... Brangink gyvenimą, tada ir jis brangins tave... Gyvenk taip tartum tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena, tik tada galėsi pajusti tikrą gyvenimo skonį... Gyvenimas blogas ne todėl, kad matytum tik blogį, bet todėl, kad labiau vertintum grožį ir gėrį...

Ištrauka iš knygos...

2008-06-27T05:53:00.000-07:00

Nesvarbu ar vidury dykumos,
ar vidury didžiulio miesto - visuomet yra du,
vienas kito laukiantys žmonės.
Ir kai jiedu susitinka,
kai susikerta jų žvilgsniai,
visa praeitis ir ateitis nebeturi jokios reikšmės,
lieka tik esamoji akimirka ir neįtikėtinas tikrumas,
kad viskas po dangaus skliautu parašyta ta pačia ranka.
Ranka kuri pagimdė meilę,
kuri sukūrė po dvyne siela kiekvienai šioje žemėje dirbančiai,
besiilsinčiai ar savo lobiu ieškančiai būtybei...
P. Coelho "Alchemikas"

Kaip būna...

2008-06-27T05:43:00.000-07:00

Tylią naktį, kai mudu vėl žiūrėjom pro pasaulio langą, buvo matyti žydinčios alyvos ir jaunutė vyšnia, kurios žiedai buvo keistai sidabriški. Užsižiūrėjęs į juos, pažvelgiau į viršų ir paprašiau: - Nuskink man žvaigždę. Ar gali? Tą, kuri blykčioja netoli mėnulio. Dešinėje. Kol Tu akimis ieškojai žvaigždės, aš žvilgtelėjau pro savo pasaulio langą į apačią. Alyvos skleidė nepakartojamą kvapą. - Ji toli... Bet pasiekiama, - sumurmėjai Tu ir nusišypsojai sutrikusia šypsena. - O kodėl ta žvaigždė? - Joje slypi mano viltys... - Nuskinsiu Tau žvaigždę, kuri blykčioja netoli mėnulio, dešinėje, jei nuskinsi man žvaigždę šalia jos, - lyg šilto vėjo banga nuvilnijo Tavo prašymas. - Kuo ypatinga Tavo žvaigždė? - susidomėdamas tik tvirčiau prisiglaudžiau prie Tavęs ir jaučiau, kaip mūsų nematomi sparnai susilietė. - Joje saugomi mano norai... Akimirką mudu tylėjom, nes nežinojom, kaip pasiekti Dangų. Ošė alyvos, o mėnuo spindėjo. - Žinai... - išgirdau iš Tavęs ir jau maniau, kad atsisakysi nuskinti žvaigždę, - sako, kad turim sparnus. Ir, tik susikibę už rankų, pakylam. Pamėginam? Linktelėjau ir tvirtai paėmiau Tave už rankos. Jutau, kaip pro pasaulio langą matomos alyvos draugiškai pamojo. Tu atsispyrei, o aš - iš paskos. Mudu pakilom. Nežinau kaip... Tai buvo stebuklinga. Mes kilom aukštyn link mėnulio. Keista, nes žvaigždės tebebuvo tokios mažos, kokias mes matome. - Kaip gražu... - išgirdau šalia ir pamačiau, kaip pamojai pažvelgti į apačią. Pro tamsių namų langus buvo matyti veidai, kurie stebėjo Dangų. Ėmė lyti Jų žvaigždėmis. Paspaudžiau Tavąją ranką - nenorėjau prarasti mudviejų žvaižgdžių. Norėjau ją ne pagauti, o pats nuskinti nuo skliauto. Žvaigždės krito, sukosi, rodos, netgi ritmingai judėjo. Tik mudviejų, arčiausiai mėnulio, sukinėjosi, blykčiojo, nekantravo. O mes artėjom. Bijojau paleisti Tavo ranką, kad netektų pradėti leistis. Tu pasukai dešinėn, link mano žvaigždės, ir, vos spėjus priliesti, ji nuslydo Tau į delną. Nieko nelaukęs, paliečiau šalia buvusią, kuri taip pat nuslydo mano delnan. Nusišypsojau - išpildžiau Tavo prašymą, o Tu - manąjį. Mudu apsikeitėme žvaigždėmis ir pasijutom Laimingi. Tada ėmėm leistis žemyn - viena kryptimi su krintančiomis žvaigždėmis. Nežinojau kodėl, kol nepažvelgiau į vyšnią, augusią kieme, ir supratau, kokie jos žiedai. Sutemus vyšnioje pasislėpusios nukritusios žvaigždės ima pildyti kitų svajones, sugalvotas joms krintant. Jos žiba... Iš toli atrodo lyg mažutėlės snaigės žibėtų netgi vasarą. Tačiau jų pasiekti negalima. Ne, jos nedegina.... Nesudaužykime kitų svajonių. Gal ten - ir Tavoji.. Mano žvaigždė gražiausia, ji - iš Tavo delnų. O vietoje nukritusių ėmė baltuoti kitos. Kol kas - tik baltuoti...